16/10/2026
Darbo pokalbis praėjo gerai. Atsisveikindami pasakė: „Susisieksime kitą savaitę.“
Kitą savaitę - nieko. Dar vieną - irgi nieko.
Ir dabar jūs vakarais perkratote tą pokalbį iš naujo: gal ne taip atsakiau apie tą projektą, gal per daug kalbėjau, o gal kaip tik per mažai.
Pasakysime, kaip tai atrodo iš kitos pusės, nes mes toje pusėje sėdime kasdien.
Beveik visada priežastis yra ne apie jus. Sprendimo nepriima vienas žmogus: vadovas laukia finansininko, finansininkas laukia ketvirčio skaičių, o vienas iš trijų sprendžiančiųjų kaip tik atostogauja. Šį mėnesį matome tai nuolat - nuo galutinio pokalbio iki pasiūlymo praeina daugiau laiko nei anksčiau. Ta tyla nėra atsakymas „ne“. Ji tiesiog nėra atsakymas.
Ką su tuo daryti?
• Pirma: praėjo dvi savaitės - parašykite. Iš atrankos pusės toks laiškas atrodo kaip susidomėjimas, ne kaip spaudimas.
• Antra: nerašykite, kad „tik norėjau pasiteirauti dėl sprendimo“. Papildykite laišką savo motyvacija - kodėl jus sužavėjo ši pozicija ir kodėl norėtumėte dirbti būtent šioje pozicijoje.
• Trečia, ir tai sunkiausia: kol laukiate vieno atsakymo, tegul vyksta dar du pokalbiai. Ir tai ne dėl atsarginio varianto, o dėl to, kad laukimas be alternatyvų išsunkia labiau nei pats atmetimas.
O jums kiek ilgiausiai teko laukti atsakymo po galutinio pokalbio? Parašykite komentare - smalsu, ar mūsų matomas vaizdas sutampa su jūsų.
