04/05/2026
Žmogus – nėra sugedęs lygintuvas, kad jį man nustumė „pataisyti“.
Mano „mėgstamiausias“ scenarijus: vadovas atitempia darbuotoją (metaforiškai, o kartais ir beveik tiesiogiai) ir sako: „Žiūrėk, jis neveikia. Sugedo. Pataisyk, tu gi koučere.“
Mielieji, aš dirbu su atrankomis, koučingu ir ajurveda, bet neturiu magiško atsuktuvo, kuris priverstų žmogų vėl idealiai „lyginti“ jūsų darbines raukšles, jei jūsų komandos viduje vyrauja drėgmė ar pelėsis. Joks lygintuvas gražiai neišlygins marškinių, jei juos skalbiate purviname vandenyje.
Didžiausia klaida, kurią darote: bandote remontuoti individą, kai problema gali būti kitur.
Įsivaizduokite:
- Nusiunčiate žmogų į motyvacijos seminarą, bet grįžta jis į aplinką, kurioje iniciatyva baudžiama.
- Bandote „atgaivinti“ darbuotoją koučingu, kai jūsų tarpusavio komunikacija primena du nesusikalbančius radijo imtuvus.
Galite Joną ar Petrą tiuninguoti kiek norite, bet jei tarp jų yra praraja, įtampa ar pasyvi agresija – jokie mokymai nepadės. Problema nėra Jonas. Problema yra tai, kaip jūs sąveikaujate. Tai ne mechanikos, o dinamikos klausimas.
Mes įpratę ieškoti atpirkimo ožių, nes taip lengviau, nei pripažinti, kad sugedo ne žmogus, o jūsų bendras kolektyvo aura.
Jei tikitės, kad ateisiu ir „sutvarkysiu“ jūsų žmones, kol jūs sėdėsite kampe ir stebėsite – nusivilsite. Bet jei esate pasiruošę pamatyti, kas iš tikrųjų vyksta tame ore tarp jūsų stalų... na, tada galime pradėti dirbti.
Tik perspėju – ajurvedinis prieskonis čia ne tam, kad būtų ramu, o tam, kad išdegintume tai, kas nebetarnauja.
P.S. Kas bando taisyti žmones po vieną, tas tiesiog švaisto biudžetą. Gal jau laikas į problemą pažvelgti iš esmės?
